2018-07-06
„Antis“ kviečia pažvelgti į atstatytą Vilniaus Aukštutinę pilį
Roko grupė „Antis“ ir architektūros studija „JP architektūra“ sveikindami Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu dovanoja ypatingą dovaną. Šiandien, praėjus dvejiems metams nuo „Anties“ atsisveikinimo koncertų Trakų ir Raudondvario pilyse, grupė pristato vaizdo klipą „Per amžius su Vyčiu už laisvą Tėvynę!“, kuriame galima išvysti kaip ant sostinės Gedimino kalno atrodytų pilnai atstatyta pilis.
Pirmą kartą atstatytos Aukštutinės pilies vizualiką „Antis“ panaudojo dar 2014 metais savo trisdešimtmečio koncertų ture „Zombiai atrieda atidunda!“, kuris įvyko trijose Lietuvos arenose. „Finalinėje koncerto dalyje reikėjo stipraus atgimstančios valstybės simbolio. Tada ir gimė mintis didžiuliame ekrane parodyti atkurtą Vilniaus Aukštutinės pilies viziją“, – prisimena architektas, buvęs grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas.
Vėliau, 2016 metų sausį per miesto gimtadienį „Antis“ pasveikino Vilnių dovanodama savo „Facebook“ paskyroje trumpą video ištrauką su atkurtos pilies vaizdais, kuri vos per kelias dienas sulaukė daugiau kaip 100 tūkstančių peržiūrų. Neabejinga visuomenės reakcija padrąsino tolimesnei kūrybai – kilo mintis parašyti įkvepiančią dainą „Anties“ atsisveikinimo koncertui Trakų salos pilyje ir įtaigiau pakviesti lietuvius atstatyti Gedimino pilį.
Tekstą dainai parašė Algirdas Kaušpėdas, muziką kompozitorius Kristupas Bubnelis. Kartu su „Antimi“ šį kūrinį atliko šviesaus atminimo maestro Virgilijus Noreika ir dainininkas Donatas Montvydas. Po „Anties“ atsisveikinimo koncertų daina buvo įrašyta studijoje su mintimi sukurti vaizdo klipą apie Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimą. Kūrinys buvo išleistas 2016 metais pasirodžiusiame „Anties“ rinktiniame albume „Geriausios dainos II“ ir tapo paskutiniu legendinės grupės įrašytu singlu.
Vis dėlto netrukus paaiškėjo, kad atkurti pilies architektūrą yra sudėtingas ir daug kruopštaus darbo reikalaujantis uždavinys. Tam tikslui architektūros studija „JP architektūra“ subūrė pilies atstatymo entuziastų grupę, kuri net dvejus metus dirbo prie Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo projekto.
Tam, kad būtų sukurta Vilniaus Aukštutinės pilies vizija, buvo išstudijuoti su pilimi susiję istoriniai šaltiniai, analogiškos to laikotarpio centrinės Europos pilys, konsultuojamasi su specialistais, vertinami ankstesni pilies atkūrimo projektai, tiriama esama piliavietės situacija. Tikras proveržis nutiko, kai pavyko parametrizuoti Pranciškaus Smuglevičiaus piešinius išlikusių pilies liekanų atžvilgiu.
Tai padėjo suprojektuoti gana patikimą pilies 3D modelio pagrindą, nustatantį tikrus buvusios pilies gabaritus. Architekto Luko Naručio vadovaujama kūrybinė grupė atkūrė virtualią Vilniaus Aukštutinę pilį. Žinoma, tai jau nebuvo Gedimino laikų pilis. Reikia pabrėžti, kad po 1419 metų pilies gaisro mūrinę pilį statė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
„Šiandien matome Vytauto statytos pilies liekanas ir siekiame atkurti būtent Vytauto laikų gotikinę pilį su kunigaikščio rezidencija. Tai buvo puiki, puošni, didinga pilis, pastatyta Vytauto klestėjimo metais ir skirta rodyti Lietuvos galią. Tačiau, gerbiant Vilniaus įkūrėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino atminimą, pilis ir po atkūrimo turėtų būti vadinama Gedimino vardu“, – teigia Algirdas Kaušpėdas.
Šiandien pristatomas vaizdo klipas atkuria pilį realioje šiandieninio Vilniaus aplinkoje. Tai taip pat nebuvo paprastas uždavinys – reikėjo suderinti dronu nufilmuotą medžiagą su virtualios pilies modeliu. Net kelios IT specialistų įmonės bandė tai padaryti, bet nesėkmingai. Pagaliau reikalingos kompetencijos specialistą pavyko surasti kaimyninėje šalyje ir du pasauliai – realus Vilnius ir atkurta pilis – susijungė į vieną darnią viziją. Vaizdo klipo medžiagą sumontavo Vilija Kaušpėdienė.
Sveikindama Lietuvą su šimtmečiu „Antis“ ir architektūros studija „JP architektūra“ ne tik pristato Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo viziją, tačiau tuo pačiu išreiškia stiprią viltį ir nuoširdžiai bando sužadinti vilniečių ir šalies gyventojų troškimą atstatyti Gedimino pilį. Daugiau informacijos galima rasti www.gediminopilis.lt .
Žiūrėkite: „Per amžius su Vyčiu už laisvą Tėvynę“ video
„JP architektūra“ vizualizacijos:
